Lietuvai žengiant link ambicingo tikslo – iki dešimtmečio pabaigos šalies keliuose turėti ketvirtį milijono netaršių transporto priemonių – valstybės paramą skirstančios institucijos keičia taktiką. Nuo kitų metų subsidijų gryniesiems elektromobiliams svorio centras iš sostinės ir kitų didmiesčių keliasi į regionus, o didžiausias dėmesys bus skiriamas pažeidžiamiausiems gyventojams bei mikroįmonėms.
Statistika ir problematikos šaknys: kodėl dabartinis tempas nepakankamas?
Ilgą laiką elektromobilių bei įkraunamų hibridų plėtra Lietuvoje priminė vieno ar dviejų miestų fenomeną. Registrų duomenys rodo, kad didžioji dalis ekologiško transporto priemonių koncentruojasi Vilniaus bei Kauno aglomeracijose, o pagrindiniai pirkėjai yra vidutines ar aukštesnes pajamas gaunantys jaunosios (Y) kartos vairuotojai.
Nors statistiškai automobilių parko atsinaujinimas auga – per pirmąjį 2026 metų pusmetį grynųjų elektromobilių pardavimai ūgtelėjo beveik pusmečiu viršijant ankstesnius tempus – bendrame šalies lengvųjų automobilių parke elektra varomų ir hibridinių mašinų dalis tebesiekia vos 3 procentus (apie 54 tūkst. transporto priemonių).
„Tris procentus mes tikrai galime pavadinti ašaromis. Norvegija, pritaikiusi tikslines paramos programas ir subsidijas, vos per kelerius metus sugebėjo pasiekti 50 procentų šalies transporto parko rodiklį. Valstybės įdedamos pastangos tiesiogiai lemia pirkėjų pasirinkimus.“
– Automobilių rinkos ekspertų vertinimas
Rinkos apžvalgininkų teigimu, pagrindinis barjeras regionuose – finansinis prieinamumas. Gyventojai dažnai renkasi senesnius, pasenusios technikos automobilius ne dėl prasto požiūrio į ekologiją, bet iš finansinės būtinybės. Būtent todėl Susisiekimo ministerija parengė naują strategiją, siekiančią pašalinti šią socialinę ir regioninę atskirtį.
Naujasis subsidijų modelis: kas pasikeis regionų gyventojams?
Esminis naujosios programos pokytis – parama bus geografiškai ir socialiai orientuota. Pirmą kartą valstybės kompensacijos nebus prieinamos šešių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojams, tačiau atsivers plataus masto galimybės 54 savivaldybėse gyvenančioms šeimoms.
Numatoma, kad parama padengs net iki 90 proc. elektromobilio įsigijimo kainos, o maksimalios sumos bus vienos ryškiausių visoje Europos Sąjungoje:
- Naujam grynajam elektromobiliui: kompensacija sieks iki 20 000 eurų;
- Naudotam elektromobiliui: parama sieks iki 12 000 eurų;
- Sąlyga: parama taikoma tik 100 % elektra varomoms transporto priemonėms, o vienas namų ūkis galės pretenduoti į vieną kompensaciją.
Pagrindiniai kriterijai namų ūkiams:
- Pajamos vienam asmeniui iki 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (šiuo metu – 233 Eur/mėn.) arba iki 3 VRP (neviršija įstatyme numatytų turto normatyvų);
- Papildomų taškų ar prioriteto suteiks socialiniai kriterijai: vieniši tėvai, daugiavaikės šeimos ar namų ūkiai, auginantys asmenis su specialiaisiais poreikiais.
Rinkos ekspertų vertinimu, šeimai sutaupius kelis tūkstančius eurų ir gavus maksimalią valstybės subsidiją, naujas ar mažai naudotas ekonominės klasės elektromobilis tampa realiai pasiekiama alternatyva (pavyzdžiui, iki 22–23 tūkst. eurų kainuojantys modeliai).
Žalioji injekcija smulkiam verslui: paramą gaus mikroįmonės
Antroji naujosios programos ašis – mažiausieji verslo dalyviai, kuriems iki šiol persėsti į ekologišką transportą trukdė apyvartinių lėšų trūkumas ir didelės naujų transporto priemonių kainos.
Pagal atnaujintą tvarką, paramą galės gauti labai mažos įmonės, turinčios iki 10 darbuotojų ir neviršijančios 2 mln. eurų metinės apyvartos ribos. Verslui taikoma principinė formulė – bus kompensuojama iki 100 proc. kainos skirtumo tarp standartinio vidaus degimo variklio automobilio ir analogiško elektromobilio:
- Naujam elektromobiliui: kompensacija iki 10 000 eurų;
- Naudotam elektromobiliui: kompensacija iki 8 000 eurų;
- Vienai įmonei bus galima įsigyti ne daugiau kaip 2 elektromobilius.
Strateginis tikslas – 2030-ųjų vizija
Šie ryžtingi posūkiai valstybės paramos schemose yra nukreipti į bendrąjį Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslą. Lietuva yra iškėlusi ambiciją, kad iki 2030 metų šalyje važinėtų bent 240 tūkst. elektra varomų automobilių. Pakeitus subsidijų kryptį iš subsidijavimo tiems, kas ir taip gali įsigyti naujas transporto priemones, į tikslinę paramą regionams ir smulkiesiems verslininkams, tikimasi ne tik iš esmės atnaujinti periferijos automobilių parką, bet ir paskatinti visos šalies įkrovimo infrastruktūros plėtrą ne tik magistralėse, bet ir mažesniuose miesteliuose.